Dažnai pasitaikantys klausimai apie narystę Tarptautinėje Bažnyčioje Be Sienų ir kaip bažnyčių tinklas funkcionuoja
1) Ar CWOWI reikalaujama mokėti dešimtines?
Ne, mes nereikalaujame mokėti dešimtines CWOWI. Kodėl? Todėl, kad mes negalime rasti nei vieno pavyzdžio Naujajame Testamente kur Paulius, Petras, Jokūbas ar Jonas (tie, kurie užrašė NT) būtų reikalavę duoti jiems dešimtines.
Laiške Korintiečiams, panaudodamas sarkazmą Paulius rašo: „Apiplėšiau kitas bažnyčias, imdamas iš jų atlyginimą, kad galėčiau tarnauti jums“ (2 Kor 11,8). Vine žodyne parašyta, kad žodis „wages“ čia reiškia: „Materialinė parama, kurią Paulius gavo iš kai kurių bažnyčių, kurias jis įkūrė ir kurioms jis tarnavo dvasiniais dalykais; jų parama iš dalies padėjo jam pragyventi Korinte“ (W.E. Vine‘s Expository Dictionary of the NT). Tai buvo laisvos valios asmenų ar bažnyčių dovanos, kurios buvo skirtos padėti Paului. Panašiai ir CWOWI priima laisvos valios dešimtines ir paaukojimus iš mūsų filialų (dukterinių bažnyčių), jų lyderių ir narių.
2) Kaip tinklas yra finansuojamas, jei Jūs nereikalaujate dešimtinių ir paaukojimų?
Laisvos valios dešimtinėmis ir paaukojimais, kurie ateina iš CWOWI narių. Mes nesiekiame pastatyti savo karalystės, todėl tinklas auga tada, kai žmonės patys atsako į Jo vedimą, duoda ir dalyvauja, taip kaip Viešpats juos veda.
Nors nėra reikalaujama, bet dauguma mūsų lyderių ir daug dukterinių bažnyčių narių aukoja dešimtines ir duoda paaukojimus CWOWI. Mus patenkina augimas tokiu greičiu, kurį diktuoja tarpusavio santykių kokybė ir CWOWI narių paaukojimai, kaip jie yra vedami tai daryti.
3) Ar mes galėsime turėti savo atskiras finansines sąskaitas, jei tapsime nare?
Taip, be abejo. Pavyzdys Rašte yra apie tai, kaip žmonės dalindavosi tarpusavyje, taip pat aukodavo apaštalams. NT bažnyčios tikrai turėjo lėšų iš savo dešimtinių ir paaukojimų, ir iš to jie taip pat duodavo Pauliui ir kitiems. Narės yra skatinamos įsteigti fondą iš kurio jos galėtų duoti saviems ir kitiems.
4) Kokie privalumai būti CWOWI nare?
Šiuos privalumus galima suskirstyti į dvi kategorijas: dvasiniai ir praktiniai privalumai. Tačiau kai kurie privalumai yra neapčiuopiami. Pojūtis, kad esi sujungtas ir dalyvauji darbe, kuris yra didesnis nei vietinės bažnyčios darbas, atsiskleidimas visų penkių tarnavimų, paguoda, kad yra kažkas, kas padės, patars ar pagelbės, kai eini per sunkumus, pojūtis komandinio darbo ir draugystės su kitais panašiai mąstančiais, ir t.t
Kai kurie praktiniai privalumai:
5) Kaip CWOWI yra kontroliuojama vietiniame lygyje?
Kiekviena bažnyčia narė yra nepriklausoma ir turi savivaldą. Mes žiūrime į narystę kaip į abipusius tarpusavio santykius Mes jungiamės su jumis tiek, kiek jūs norite jungtis su mumis. Mes jungiamės su kiekvienu todėl, kad draugaujame, mylime, ir esame tokių pačių dvasinių įsitikinimų. Todėl John Fenn ir CWOWI pasiruošę jums padėti, o ne diktuoti.
Pauliaus laiškuose bažnyčioms jis bendrais bruožais apibūdina esminius krikščioniško gyvenimo pagrindus, duoda patarimus dėl sutinkamų problemų ir moko. Tačiau tos bažnyčios buvo savarankiškos. Tas pats tinka ir CWOWI bažnyčioms narėms. Mes stovime greta kaip draugai, petis petin, o ne „valdydami iš viršaus“. Tačiau CWOWI bažnyčios narės turi teisę pašalinti iš dalyvavimo CWOWI dėl moralinės ar doktrinos klaidos, kai susitarimas nėra įmanomas.
6) Kam skiriamos dešimtinės ir paaukojimai?
Finansinės dovanos, kurios ateina iš bažnyčių narių skiriamos pirmiausia:
7) Kuo skiriasi namų bažnyčia nuo bažnyčios ląstelės?
Yra daug skirtumų, bet išvardinsim tris pagrindines. Daigiau informacijos rasite straipsnyje „Piramidė arba Dievas juda per dovanas“ mūsų interneto skyriuje.
8) Kaip elgtis su keistais ir dominuojančiais žmonėmis?
Tai iš mano 2004 metų sausio mėnesio CWOWI informacinio biuletenio:
,,Nesuvaldomi arba keisti žmonės“
Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų, kuriuos girdėjau yra šitas: kaip elgtis su tais, kurie nori dominuoti susirinkime?
Trumpas atsakymas: pasikalbėti asmeniškai, paaiškinti, kad namų bažnyčios susirinkimas suteikia galimybę dalyvauti kiekvienam. Kaip jie reaguos – ar įsižeis ir pasitrauks, ar romiai priims jūsų nurodymus – tai jau jų reikalas. Nesijauskite kalti, kai ginate teisingą dvasią susirinkime. Bet kartais reikia ilgesnio paaiškinimo.
Supraskite, kad dauguma žmonių, kurie dominuoja pokalbyje, reikalauja leisti kalbėti, skaityti, giedoti ar kažką daryti, nepaisant visų kitų. Yra žmonių, kurie nemoka bendrauti, neturi socialinių įgūdžių.
Įdomu, kad Pauliaus nurodymai namų susirinkimui visų pirma sutinka su socialiniu ir visuomeniniu to laiko elgesio etiketu.
Prisimenant, kad visos bažnyčios NT susirinkdavo namuose, 1 Kor 14,26-33 Paulius pateikia keletą nurodymų, kaip turi vykti namų susirinkimas. 26 eilutėje jis sako, kad visi galėtų dalyvauti ir jis pamini psalmes (garbinimą), doktriną (mokymą), apreiškimą (naują dalyką, ką Viešpats mums parodė), ir kalbas/aiškinimą (Šventosios Dvasios dovanų veikimą), te visiems užtenka vietos susirinkime. Tai apima viską, kas daroma pagrindiniame „tarnavime“, todėl kas dominuos susirinkime, dominuos vienoje iš šitų sričių. Išvardinęs dalyvavimo sritis, Paulius toliau pateikia kai kuriuos nurodymus, kurie iš tiesų yra visuomeninis etiketas: 27 eil.: „Jei kas nors kalba kalbomis, du ar daugiausiai trys tekalba, po vieną, ir kas nors teaiškina“.
Atkreipkite dėmesį, kad jo nurodymas apriboti dovanos naudojimą iki dviejų, trijų žmonių, ir nurodymas jiems ir mums kalbėti paeiliui yra tik raginimas būti mandagiems ir nedominuoti.
28 eilutėje Paulius tęsia: „Bet jeigu nėra kam aiškinti, tegu jie tyli ir kalba sau ir Dievui“. Ir vėl 30 eilutėje: „Jei kas nors yra apreiškiama sėdinčiam šalia, tegu tas nutyla, ir leidžia jam kalbėti (atkreipkite dėmesį, kaip jis moko juos nusileisti vienas kitam).
Vėl atkreipkime dėmesį, jis tik pabrėžia visuomeninį etiketą, kuris reikalauja atitinkamai elgtis, jei esi svečias kieno nors namuose. Iš esmės jis sako: „Jei jauti, kad turi žodį iš Viešpaties, bet nėra galimybės pasakyti, tuomet patylėk, ir pasilik jį sau pačiam“. O 30 eilutėje jis sako, kalbėti paeiliui, nusileisti vienas kitam. Tai nėra nuodėmė gauti žodį iš Viešpaties ir nepasakyti jo. Tai būna didelis apreiškimas kai kuriems žmonėms, kurie yra pratę reikalauti, kad jų išklausytų. Taigi, bet taip moko Raštas.
Jūs visada taip darote ir netgi to nepastebite. Kai jūs galvojate apie ką nors ir meldžiatės už jį, dažnai Viešpats duos jums supratimą arba pažinimo žodžius apie tuos žmones arba jų situaciją, ir jums nieko kito nereikia daryti, o tik pakelti tai maldoje, jūs pasiliekate tai sau kaip maldos temą. Ta pati taisyklė taikoma, kai jūs susirenkate kartu namų bažnyčioje. Jei jūs gaunate žodį, bet nėra laiko ar vedimo ar nėra kas klauso, tai pasilaikykite jį tarp savęs ir Viešpaties.
Paulius tęsia toliau sakydamas 29-33 eilutėse, kad žmonės, kurie turi pranašiškus žodžius turėtų kalbėti „du ar trys“ ir leistų kitiems apsvarstyti. Nurodymas „leisti kitiems apsvarstyti“ yra ir vėl visuomeninis etiketas. Taigi 26 eilutėje nurodymas, kad visi galėtų dalyvauti, taip pat turi būti ir abipusė atsiskaitomybė, nes kitaip įsigalės sumaištis. Dominuojantis asmuo nori kalbėti, bet jie nenori , kad jų žodžiai būtų apsvarstomi.
32 eilutėje Paulius sako: „pranašų dvasios yra paklusnios pranašams”. Ir vėl, Paulius sako, kad jūs galite taip jaustis, kad turite pasakyti žodį, bet faktiškai tai, ką jūs turite savo dvasioje yra paklusnu jums. Jums nereikia to žodžio sakyti, jei nėra to, kas aiškina arba laikas yra netinkamas. 33 eilutėje Paulius apibendrina sakydamas, kad Dievas nėra netvarkos, bet tvarkos Dievas, Jis nori, kad namų susirinkimuose vyrautų taika, bet ne sumaištis.
Taigi, ką jūs darote? Suprasdami, kad keistam arba dominuojančiam žmogui trūksta socialinių įgūdžių, todėl jis taip elgiasi. Arba medicininė/protinė būklė, praeities žaizdos, kurios atsinaujina tam tikrose situacijose, savo įvaizdis, ar dar kažkas, todėl visų pirma jiems reikia supratimo ir tolerancijos. Kai reikia pataisyti žmones, Paulius moko, kad darytume tai romiai (Gal 6,1).
Kai Jūs pataisysite juos, gali nutikti viena iš dviejų: arba jie priims tai, arba įsižeis ir išeis. Mes patyrėme, kad kai namų bažnyčia laikosi visuomenėje priimto etiketo, apie kurį rašė Paulius, tai neleidžia asmeniui dominuoti ar elgtis keistai, bet asmuo arba turi bręsti ir augti šioje srityje, arba pasitraukti.
Jums nereikia staigiai sustabdyti to, kuris jūsų nuomone dominuoja ar keistai elgiasi, bet kaip lyderiui jums gali tekti įsikišti ir pakreipti susirinkimą kita kryptimi. Prisiminkime, kad namų bažnyčia yra pagrįsta tarpusavio santykiais. Taigi laukite, būkite kantrus, laukite Dievo laiko. Neieškokite mažiausių suklydimų ,bet žiūrėkite kokia daroma pažanga jų gyvenimuose. Mes dažnai norime remtis Raštu, bet šiuo atveju Raštas nurodo tik pamatines taisykles susirinkimui namuose, kurios remiasi visuotiniai priimtomis mandagumo taisyklėmis. Tas, kuris dominuoja susirinkime nevaikšto meilėje, nes meilė nesielgia netinkamai ir neieško sau naudos (1 Kor 13,4-8).
Būk tikras, kad rodydamas jiems kelią elgiesi meilėje.
9) Kaip elgtis su vaikais ir paaugliais?
Tradicinė bažnyčia turi tokią struktūrą, kad kažkas kitas moko jūsų vaikus apie Jėzų. Biblijos pavyzdys yra toks, kad tėvai ir bendruomenė patys išauklėja savo vaikus.
Mes pastebėjome, kad šeimos su mažais vaikais yra linkę burtis kartu namų bažnyčioje ir viengungiai, tie, kurių „lizdeliai tušti“ linksta vieni prie kitų. Todėl taip nutinka, kad vienoje bažnyčioje – jaunos šeimos, o kita visai neturi mažų vaikų.
Taigi, ką daryti su tais mažais vaikais? Ogi nieko! Vaikai dalyvauja netgi, kai vyksta bažnyčios susirinkimas. Jie sėdi su suaugusiais, kol pajėgia išlaikyti sukaupę dėmesį, o po to dažnai žaidžia kitame kambaryje, arba ant grindų viduryje bažnyčios.
Mes turime vieną mamą, kuri paima vaikus ir prižiūri dalį susirinkimo laiko ir moko juos pagal programą ir tai visai gerai mums tinka. Kitos bažnyčios leidžia savo vaikams ateiti ir išeiti iš kambario susirinkimo metu.
Problema ne patraukimas jų ar įtraukimas. Mes supratome, kaip mažai tai galima pritaikyti ypač mažiems vaikams, ir netgi tiems, kurie lanko mokyklas. Namuose mokomi vaikai atrodo sugeba ramiau sėdėti susirinkime ir jiems pavyksta geriau dalyvauti. Tačiau, bet kuriuo atveju laikui bėgant namų bažnyčia tikrai tampa kaip viena šeima. Kūdikiai keliauja iš rankų į rankas ir būna visų globojami, 4-5 metų vaikai ir kiti dalyvauja, deda rankas, meldžiasi už žmones kaip vienoje didelėje šeimoje, ir bet kokie išblaškymai susirinkimo metu tampa nereikšmingais ir mažai pastebimais.
Paaugliai galėtų dalyvauti kartu su suaugusiais, dalyvauti diskusijoje ir maldoje. Kai kurios namų bažnyčios gali norėti turėti atskiras paauglių bažnyčias, kurios renkasi arba tuo pačiu laiku kaip suaugusieji, arba galbūt trečiadienio vakare, arba kurią kitą savaitės dieną.
Daugelis mūsų, kurie esame Charizmatinio atsinaujinimo produktas 1960-aisiais, pradžioje buvome lavinami paauglių ir jaunimo maldos susirinkimuose, iš esmės namų bažnyčioje. Nieko nėra geriau kaip leisti, kad paaugliams vadovautų paaugliai Viešpatyje! (Kad būtų viskas teisėta jūs gal būt norėsite turėti kokį vieną suaugusį ar panašiai jų susirinkimuose).
10) Kaip iš tiesų atrodo namų bažnyčių susirinkimai?
CWOWI tipiškas namų bažnyčios susirinkimas vyksta sekmadienio ryte. Mes paskyrėme sekmadienio rytą susirinkimui dėl mūsų kultūros ypatumų. Amerikoje sekmadienio rytas yra laikas skirtas bažnyčios susirinkimui. Anksčiau mes turėjome CWOWI narių susirinkimus ketvirtadienio vakare, bet žmonės eidavo sekmadienį dar į kitos bažnyčios susirinkimus, o ketvirtadienį ateidavo į namų bažnyčią. Tai buvo priežastimi konflikto tarp jų ir sekmadienio susirinkimo pastoriaus. Todėl mes perkėlėme susirinkimą į sekmadienio rytą, nors to nereikalaujame iš kitų. Kiekviena bažnyčia laisvai apsisprendžia, kada daryti susirinkimą priklausomai nuo jų miesto bažnyčios kultūros.
Sekmadienio ryte mes pradedame 10 valandą. Apie pusę valandos žmonės renkasi, sveikinasi, bendrauja. Apie 10.30 lyderis pradeda klausinėti apie maldos poreikius ir padėkos liudijimus. Po to mes paprastai meldžiamės už poreikius ir jeigu reikia už individus. Ir pabaiga priklauso nuo poreikių. Kartais būdavo, kad mes nepradėdavome nuo maldų už poreikius ir matydavome, kaip veikdavo dovanos. Mes sekame Viešpaties vedimu.
Po maldos seka garbinimo laikas, lyderis iš karto pradeda mokyti arba prasideda Biblijos studijos. Tai priklauso nuo to, kaip lyderis jaučia, kad yra vedamas, ir nuo jo individualių dovanų. Mokytojas dažnai iš karto pradeda mokyti, ir baigia garbinimu, arba mažai laiko skiria garbinimui. Kiti gal būt įjungs CD grotuvą, paprašys, kad kas nors vestų garbinimą gitara ar klavišiniu instrumentu. Yra buvę, kad mes nieko kito nedarydavome, o tik garbinome. Tai vyksta skirtingai. Kartais lyderis turi kažką, kuo nori pasidalinti, arba atsiveria ir žiūri, kaip Viešpats veda tą kartą.
Dažnai būna lengvų užkandžių, jei nėra numatytas bendras valgymas. Mes planuojame vaišes kiekvieno mėnesio pirmą sekmadienį, bet dažnai žmonės atsineša maisto ir kitomis dienomis.
Dažnai viskas tęsiasi iki 12 ar 13 valandos, nors kai vaišinamės, mes bandome pabaigti bendrą susirinkimą 11.30 ar panašiai ir tuomet tiesiog vaišintis, bendrauti ir melstis, kai reikia. Dažnai, pokalbių metu per priešpiečius iškyla poreikiai, todėl įprasta matyti žmones pakylančius nuo priešpiečių stalo ir susiburiančius melstis.
Kadangi bažnyčia tai yra žmonės ir mes esame bažnyčia, ar mes garbiname Viešpatį, ar kartu valgome priešpiečius, išlieka galimybė tarnauti ir priimti tarnavimą.
11) Kaip parenkami lyderiai sekančiam susirinkimui?
Klausimas yra iš dviejų dalių: kas nori priimti į savo namus susirinkimą ir kas vadovaus? Kartais namų šeimininkas ir lyderis yra tas pats asmuo. Kitais atvejais vienas kažkas priima svečius, o kitas vadovauja. Kai bažnyčia tik prasideda gali būti tik keli žmonės, kurie turi pakankamai žinių ir yra subrendę vesti susirinkimą. Bet po kelių mėnesių brandos ir žinių lygis pakyla ir visi gali vadovauti susirinkimui.
Mes stengiamės turėti omenyje 1 Kor 14,6, kad vadovavimas gali pasireikšti įvairiomis formomis. Paulius sakė, kad jiems nebūtų naudos, jei jis neskelbtų: apreiškimo (kažko, ką Dievas jam parodė), pažinimo (Dievo kelių pažinimo ir savo asmeninio patyrimo), pranašavimo (tarnavimo Šventosios Dvasios dovanomis) arba doktrinos (mokymo).
Taigi, vienas lyderis gali būti linkęs daugiau laiko skirti maldai ir leisti plaukti Dvasios dovanoms. Kitas, gali turėti mokymą, kuriuo nori pasidalinti, o dar kitas gali norėti pasidalinti liudijimu, arba tuo, ką Dievas daro jo/jos gyvenime.
Mes stengiamės susitarti kiekvieno mėnesio pirmą sekmadienį bendro valgymo metu, kas priims svečius ir kas vadovaus. Jokių problemų su svečių priėmimu, ieškome savanorių. Dažnai tai nusprendžiama po to, kai du, trys žmonės patvirtinami, kada jie nori vadovauti.
Mes nepritariame tokiai tvarkai, kai nėra jokio lyderio. Kartais pasitaiko, kad nebūna mokymo nei darbotvarkės, ir atrodo, kad Viešpats vadovauja – žmonės plaukia Dvasios dovanose, arba vyksta garbinimas Dvasioje, bet skaitant Naująjį Testamentą aišku, kad visada būdavo lyderis.
Yra tokia srovė namų bažnyčių judėjime, kurie mano, kad nei vienas neturi vadovauti, kad visa darbotvarkė priklauso nuo Jėzaus. Mes sutinkame, kad Viešpats yra ir nustato darbotvarkę, bet mes tikime, kad Viešpats nori judėti per malonę (-es), kurią davė Kūnui. Štai kodėl Paulius pasakė 1 Kor 14,6, kad „Jums nebus naudinga, jeigu aš neskelbsiu jums apreiškimo, pranašystės, pažinimo, doktrinos“. Paulius nemokė juos, kad nereikia lyderio, priešingai, jis pripažįsta, kad Dievas veikia per Savo dovanas patikėtas Jo žmonėms.
Mes niekada nematome Jėzaus, nei kurio kito Apaštalų darbuose ar laiškuose, skatinančio susirinkimą, kuriame nėra nei vieno atsakingo už jį. Štai kodėl mes prašome, kad kas nors vestų susirinkimą, o tai reiškia, kad jis yra atsakingas už tai, kad susirinkimas vyktų pagal Viešpaties valią.
12) Kaip mes šloviname ir garbiname?
Tai priklauso nuo narių dovanų, bet dažnai lyderis paprašys, kad kuris nors atsineštų įrašą arba pravestų garbinimą. Kartais nėra nei įrašo/CD, nei muzikos ir garbinimas vyksta, kai giedamos žinomos giesmės arba giedama kalbomis. Kitais kartais gali būti, kad yra kas nors sugebantis groti muzikos instrumentu. Mes pastebėjome, kad paprastai nesvarbu ar garbinama su įrašu, CD, ar su gyvu akompanimentu, nes tikras garbinimas kyla iš žmogaus dvasios, taigi tikslas yra sukurti atmosferą, kurioje galėtų kilti tikras garbinimas.
13) Kaip mes švenčiame Viešpaties vakarienę?
Mes tai darome įvairiais būdais. Naudojame duonos kepalus ir sultis, ir tai būna atskira valgymo dalis. Taip pat duona ir sultys tuoj pat po bendro valgymo, prisimenant, kad pirma Viešpaties Vakarienė buvo tikras valgymas, o ne atskiras ritualas. Kaip dažnai mes švenčiame Viešpaties Vakarienę? Tai priklauso nuo širdies noro.
14) Kas atsitinka, kai jums reikia dalintis, arba kokio dydžio turi būti namų bažnyčia?
Mes supratome, kad 8-12 žmonių yra pačios geriausios dinamiškiausios grupės. Kai bažnyčia išauga virš 15 ar daugiau žmonių, poreikiai nėra taip gerai atsakomi ir tarpusavio ryšiai nėra tokie stiprūs. Kai tik bažnyčia išauga iki 15, visi jaučia, kad pasikeitė dinamika. Tuomet, kai visiems tampa aiškus poreikis, reikia padiskutuoti apie naujos bažnyčios įkūrimą. Mūsų taktika, kad nei vienas neturi pradėti vienas pats. Krūvis neturi kristi ant vieno. 2-3 viengungių grupė, arba 2 ar daugiau poros gali pradėti naujos bažnyčios susirinkimą.
Pastebėjau, kad kai jūs kontempliuojate namų bažnyčių idėją, atsiranda noras įkurti bažnyčią kuo greičiau ir bet kokiu būdu. Bet realybė yra tokia, kad tarpusavio santykiais paremta krikščionybė yra labai organiška, ir bažnyčios įsteigimas, pasidalinimas, yra labai natūralūs dalykai ir plaukia natūraliai iš draugystės santykių.
Ne, mes nereikalaujame mokėti dešimtines CWOWI. Kodėl? Todėl, kad mes negalime rasti nei vieno pavyzdžio Naujajame Testamente kur Paulius, Petras, Jokūbas ar Jonas (tie, kurie užrašė NT) būtų reikalavę duoti jiems dešimtines.
Laiške Korintiečiams, panaudodamas sarkazmą Paulius rašo: „Apiplėšiau kitas bažnyčias, imdamas iš jų atlyginimą, kad galėčiau tarnauti jums“ (2 Kor 11,8). Vine žodyne parašyta, kad žodis „wages“ čia reiškia: „Materialinė parama, kurią Paulius gavo iš kai kurių bažnyčių, kurias jis įkūrė ir kurioms jis tarnavo dvasiniais dalykais; jų parama iš dalies padėjo jam pragyventi Korinte“ (W.E. Vine‘s Expository Dictionary of the NT). Tai buvo laisvos valios asmenų ar bažnyčių dovanos, kurios buvo skirtos padėti Paului. Panašiai ir CWOWI priima laisvos valios dešimtines ir paaukojimus iš mūsų filialų (dukterinių bažnyčių), jų lyderių ir narių.
2) Kaip tinklas yra finansuojamas, jei Jūs nereikalaujate dešimtinių ir paaukojimų?
Laisvos valios dešimtinėmis ir paaukojimais, kurie ateina iš CWOWI narių. Mes nesiekiame pastatyti savo karalystės, todėl tinklas auga tada, kai žmonės patys atsako į Jo vedimą, duoda ir dalyvauja, taip kaip Viešpats juos veda.
Nors nėra reikalaujama, bet dauguma mūsų lyderių ir daug dukterinių bažnyčių narių aukoja dešimtines ir duoda paaukojimus CWOWI. Mus patenkina augimas tokiu greičiu, kurį diktuoja tarpusavio santykių kokybė ir CWOWI narių paaukojimai, kaip jie yra vedami tai daryti.
3) Ar mes galėsime turėti savo atskiras finansines sąskaitas, jei tapsime nare?
Taip, be abejo. Pavyzdys Rašte yra apie tai, kaip žmonės dalindavosi tarpusavyje, taip pat aukodavo apaštalams. NT bažnyčios tikrai turėjo lėšų iš savo dešimtinių ir paaukojimų, ir iš to jie taip pat duodavo Pauliui ir kitiems. Narės yra skatinamos įsteigti fondą iš kurio jos galėtų duoti saviems ir kitiems.
4) Kokie privalumai būti CWOWI nare?
Šiuos privalumus galima suskirstyti į dvi kategorijas: dvasiniai ir praktiniai privalumai. Tačiau kai kurie privalumai yra neapčiuopiami. Pojūtis, kad esi sujungtas ir dalyvauji darbe, kuris yra didesnis nei vietinės bažnyčios darbas, atsiskleidimas visų penkių tarnavimų, paguoda, kad yra kažkas, kas padės, patars ar pagelbės, kai eini per sunkumus, pojūtis komandinio darbo ir draugystės su kitais panašiai mąstančiais, ir t.t
Kai kurie praktiniai privalumai:
- davimas CWOWI yra neapmokestinamas
- CWOWI prisiima atsakomybę už narių namus, kur vyksta susirinkimai. Tai apsauga nuo fizinio sužeidimo/užpuolimo namuose, blogų draugijų, ar dvasinio patarimo, nuo seksualinės prievartos (buvo atvejų, kai namų šeimininkai neįstengė patys užtikrinti šitos apsaugos, nes rėmėsi tik savo jėgomis).
- Lyderių koordinacija kalėjimams, ligoninėms, prieglaudoms, ir t.t.
- Tu nesi vienas. Tu esi sujungtas su tarptautiniu namų bažnyčių tinklu, ir šita parama ir draugystė teikia stiprų pojūtį, kad esi kartu su draugais.
- Savaitiniai informaciniai biuleteniai (reguliariu paštu), kuriuose mokymas, naujienos iš bažnyčių –narių.
- Skrajutės, verslo kortelės ir kita medžiaga, kurią jūs galite gauti ir dalinti žmonėms, kurie domisi namų bažnyčia, jau pasiruošę ir gali tai pritaikyti savo asmeniniams poreikiams!
- Interneto svetainėje siūlomi straipsniai ir informacija apie namų bažnyčią.
- Elektroniniai laiškai, mokymai ir kontaktai su lyderiais visame žemės rutulyje bei daugybe naujų draugų!
- Nemokamas apsigyvenimas CWOWI svečių name, kuomet lankaisi Tulsoje.
- Metinė konferencija Tulsoje, kur susirenka bažnyčios narės ir tie, kurie domisi namų bažnyčiomis. Šioje konferencijoje vyksta seminarai, kuriuose keičiamasi patyrimu, mokymas, klausimų - atsakymų laikas, vaišės, draugų rato išplėtimas!
- Lyderiai iš CWOWI Tulsa ir bažnyčių narių, kurie gali atvykti, pradėti ir auginti namų bažnyčią. Tai daroma iš meilės paaukojimų.
- CWOWI praktikuoja subalansuotą penkelypį Šventosios Dvasios tarnavimą. Būtent subalansuotą. Mūsų nariai ir bažnyčios reguliariai informuoja kaip veikia Šventosios Dvasios dovanos, ką jaučia ir mato darant Dievą Dvasioje ir mokosi kaip leisti Viešpačiui daryti tai, ką Jis nori, kad būtų padaryta susirinkime. Vienas iš svarbiausių privalumų, kuriuos siūlo CWOWI narystė, tai subalansuotas apaštališkas – pranašiškas mokymas ir dinamiškas tarnavimas namų bažnyčiose, kuris yra labai jaudinantis. Visada įdomu matyti, ką Viešpats darys toliau! Naujajame Testamente mes taip pat matome, kaip Paulius lankė bažnyčias, siųsdavo žmones į bažnyčias ir taip pat priimdavo juos iš įvairių bažnyčių. Pagal šį pavyzdį CWOWI skatina keliones tarp narių. Kaip Pauliaus laikais, mes visi būname sustiprinti, kai aplankome vienas kitą ir vystome draugystę ir keičiamės vizitais, taip vienas kitą praturtindami. Kaip tik šio straipsnio rašymo metu, CWOWI Tulsa komandos aplankė mažiausiai 4 valstijas, ir mes priėmėme lankytojus mažiausiai iš 6 valstijų mūsų Prieglobsčio Centre.
5) Kaip CWOWI yra kontroliuojama vietiniame lygyje?
Kiekviena bažnyčia narė yra nepriklausoma ir turi savivaldą. Mes žiūrime į narystę kaip į abipusius tarpusavio santykius Mes jungiamės su jumis tiek, kiek jūs norite jungtis su mumis. Mes jungiamės su kiekvienu todėl, kad draugaujame, mylime, ir esame tokių pačių dvasinių įsitikinimų. Todėl John Fenn ir CWOWI pasiruošę jums padėti, o ne diktuoti.
Pauliaus laiškuose bažnyčioms jis bendrais bruožais apibūdina esminius krikščioniško gyvenimo pagrindus, duoda patarimus dėl sutinkamų problemų ir moko. Tačiau tos bažnyčios buvo savarankiškos. Tas pats tinka ir CWOWI bažnyčioms narėms. Mes stovime greta kaip draugai, petis petin, o ne „valdydami iš viršaus“. Tačiau CWOWI bažnyčios narės turi teisę pašalinti iš dalyvavimo CWOWI dėl moralinės ar doktrinos klaidos, kai susitarimas nėra įmanomas.
6) Kam skiriamos dešimtinės ir paaukojimai?
Finansinės dovanos, kurios ateina iš bažnyčių narių skiriamos pirmiausia:
- tarnavimo išlaidoms
- draudimui
- Internetui
- algoms
- kelionių išlaidoms
- prieglobsčio centro išlaidoms
7) Kuo skiriasi namų bažnyčia nuo bažnyčios ląstelės?
Yra daug skirtumų, bet išvardinsim tris pagrindines. Daigiau informacijos rasite straipsnyje „Piramidė arba Dievas juda per dovanas“ mūsų interneto skyriuje.
- Bažnyčia, sudaryta iš ląstelių, visų pirma susirenka bendrame susirinkime kaip viena kongregacija, o namų bažnyčia visų pirma ir svarbiausia susirenka namuose mažose grupėse.
- namų ląstelė dažniausiai turi tokią struktūrą kaip mini bažnyčia – su lyderiu ir padėjėju, turi iš anksto numatytą susirinkimų tvarką ir dažnai temą kiekvienam susirinkimui. Namų bažnyčia paprastai yra paslanki ir savo turiniu ir susirinkimų tvarka, taip pat ji keičia lyderius kiekvienam susirinkimui.
- Namų bažnyčia yra nepriklausoma ir autonomiška, namų lastelė yra vadovaujama pastoriaus (,,iš viršaus“).
8) Kaip elgtis su keistais ir dominuojančiais žmonėmis?
Tai iš mano 2004 metų sausio mėnesio CWOWI informacinio biuletenio:
,,Nesuvaldomi arba keisti žmonės“
Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų, kuriuos girdėjau yra šitas: kaip elgtis su tais, kurie nori dominuoti susirinkime?
Trumpas atsakymas: pasikalbėti asmeniškai, paaiškinti, kad namų bažnyčios susirinkimas suteikia galimybę dalyvauti kiekvienam. Kaip jie reaguos – ar įsižeis ir pasitrauks, ar romiai priims jūsų nurodymus – tai jau jų reikalas. Nesijauskite kalti, kai ginate teisingą dvasią susirinkime. Bet kartais reikia ilgesnio paaiškinimo.
Supraskite, kad dauguma žmonių, kurie dominuoja pokalbyje, reikalauja leisti kalbėti, skaityti, giedoti ar kažką daryti, nepaisant visų kitų. Yra žmonių, kurie nemoka bendrauti, neturi socialinių įgūdžių.
Įdomu, kad Pauliaus nurodymai namų susirinkimui visų pirma sutinka su socialiniu ir visuomeniniu to laiko elgesio etiketu.
Prisimenant, kad visos bažnyčios NT susirinkdavo namuose, 1 Kor 14,26-33 Paulius pateikia keletą nurodymų, kaip turi vykti namų susirinkimas. 26 eilutėje jis sako, kad visi galėtų dalyvauti ir jis pamini psalmes (garbinimą), doktriną (mokymą), apreiškimą (naują dalyką, ką Viešpats mums parodė), ir kalbas/aiškinimą (Šventosios Dvasios dovanų veikimą), te visiems užtenka vietos susirinkime. Tai apima viską, kas daroma pagrindiniame „tarnavime“, todėl kas dominuos susirinkime, dominuos vienoje iš šitų sričių. Išvardinęs dalyvavimo sritis, Paulius toliau pateikia kai kuriuos nurodymus, kurie iš tiesų yra visuomeninis etiketas: 27 eil.: „Jei kas nors kalba kalbomis, du ar daugiausiai trys tekalba, po vieną, ir kas nors teaiškina“.
Atkreipkite dėmesį, kad jo nurodymas apriboti dovanos naudojimą iki dviejų, trijų žmonių, ir nurodymas jiems ir mums kalbėti paeiliui yra tik raginimas būti mandagiems ir nedominuoti.
28 eilutėje Paulius tęsia: „Bet jeigu nėra kam aiškinti, tegu jie tyli ir kalba sau ir Dievui“. Ir vėl 30 eilutėje: „Jei kas nors yra apreiškiama sėdinčiam šalia, tegu tas nutyla, ir leidžia jam kalbėti (atkreipkite dėmesį, kaip jis moko juos nusileisti vienas kitam).
Vėl atkreipkime dėmesį, jis tik pabrėžia visuomeninį etiketą, kuris reikalauja atitinkamai elgtis, jei esi svečias kieno nors namuose. Iš esmės jis sako: „Jei jauti, kad turi žodį iš Viešpaties, bet nėra galimybės pasakyti, tuomet patylėk, ir pasilik jį sau pačiam“. O 30 eilutėje jis sako, kalbėti paeiliui, nusileisti vienas kitam. Tai nėra nuodėmė gauti žodį iš Viešpaties ir nepasakyti jo. Tai būna didelis apreiškimas kai kuriems žmonėms, kurie yra pratę reikalauti, kad jų išklausytų. Taigi, bet taip moko Raštas.
Jūs visada taip darote ir netgi to nepastebite. Kai jūs galvojate apie ką nors ir meldžiatės už jį, dažnai Viešpats duos jums supratimą arba pažinimo žodžius apie tuos žmones arba jų situaciją, ir jums nieko kito nereikia daryti, o tik pakelti tai maldoje, jūs pasiliekate tai sau kaip maldos temą. Ta pati taisyklė taikoma, kai jūs susirenkate kartu namų bažnyčioje. Jei jūs gaunate žodį, bet nėra laiko ar vedimo ar nėra kas klauso, tai pasilaikykite jį tarp savęs ir Viešpaties.
Paulius tęsia toliau sakydamas 29-33 eilutėse, kad žmonės, kurie turi pranašiškus žodžius turėtų kalbėti „du ar trys“ ir leistų kitiems apsvarstyti. Nurodymas „leisti kitiems apsvarstyti“ yra ir vėl visuomeninis etiketas. Taigi 26 eilutėje nurodymas, kad visi galėtų dalyvauti, taip pat turi būti ir abipusė atsiskaitomybė, nes kitaip įsigalės sumaištis. Dominuojantis asmuo nori kalbėti, bet jie nenori , kad jų žodžiai būtų apsvarstomi.
32 eilutėje Paulius sako: „pranašų dvasios yra paklusnios pranašams”. Ir vėl, Paulius sako, kad jūs galite taip jaustis, kad turite pasakyti žodį, bet faktiškai tai, ką jūs turite savo dvasioje yra paklusnu jums. Jums nereikia to žodžio sakyti, jei nėra to, kas aiškina arba laikas yra netinkamas. 33 eilutėje Paulius apibendrina sakydamas, kad Dievas nėra netvarkos, bet tvarkos Dievas, Jis nori, kad namų susirinkimuose vyrautų taika, bet ne sumaištis.
Taigi, ką jūs darote? Suprasdami, kad keistam arba dominuojančiam žmogui trūksta socialinių įgūdžių, todėl jis taip elgiasi. Arba medicininė/protinė būklė, praeities žaizdos, kurios atsinaujina tam tikrose situacijose, savo įvaizdis, ar dar kažkas, todėl visų pirma jiems reikia supratimo ir tolerancijos. Kai reikia pataisyti žmones, Paulius moko, kad darytume tai romiai (Gal 6,1).
Kai Jūs pataisysite juos, gali nutikti viena iš dviejų: arba jie priims tai, arba įsižeis ir išeis. Mes patyrėme, kad kai namų bažnyčia laikosi visuomenėje priimto etiketo, apie kurį rašė Paulius, tai neleidžia asmeniui dominuoti ar elgtis keistai, bet asmuo arba turi bręsti ir augti šioje srityje, arba pasitraukti.
Jums nereikia staigiai sustabdyti to, kuris jūsų nuomone dominuoja ar keistai elgiasi, bet kaip lyderiui jums gali tekti įsikišti ir pakreipti susirinkimą kita kryptimi. Prisiminkime, kad namų bažnyčia yra pagrįsta tarpusavio santykiais. Taigi laukite, būkite kantrus, laukite Dievo laiko. Neieškokite mažiausių suklydimų ,bet žiūrėkite kokia daroma pažanga jų gyvenimuose. Mes dažnai norime remtis Raštu, bet šiuo atveju Raštas nurodo tik pamatines taisykles susirinkimui namuose, kurios remiasi visuotiniai priimtomis mandagumo taisyklėmis. Tas, kuris dominuoja susirinkime nevaikšto meilėje, nes meilė nesielgia netinkamai ir neieško sau naudos (1 Kor 13,4-8).
Būk tikras, kad rodydamas jiems kelią elgiesi meilėje.
9) Kaip elgtis su vaikais ir paaugliais?
Tradicinė bažnyčia turi tokią struktūrą, kad kažkas kitas moko jūsų vaikus apie Jėzų. Biblijos pavyzdys yra toks, kad tėvai ir bendruomenė patys išauklėja savo vaikus.
Mes pastebėjome, kad šeimos su mažais vaikais yra linkę burtis kartu namų bažnyčioje ir viengungiai, tie, kurių „lizdeliai tušti“ linksta vieni prie kitų. Todėl taip nutinka, kad vienoje bažnyčioje – jaunos šeimos, o kita visai neturi mažų vaikų.
Taigi, ką daryti su tais mažais vaikais? Ogi nieko! Vaikai dalyvauja netgi, kai vyksta bažnyčios susirinkimas. Jie sėdi su suaugusiais, kol pajėgia išlaikyti sukaupę dėmesį, o po to dažnai žaidžia kitame kambaryje, arba ant grindų viduryje bažnyčios.
Mes turime vieną mamą, kuri paima vaikus ir prižiūri dalį susirinkimo laiko ir moko juos pagal programą ir tai visai gerai mums tinka. Kitos bažnyčios leidžia savo vaikams ateiti ir išeiti iš kambario susirinkimo metu.
Problema ne patraukimas jų ar įtraukimas. Mes supratome, kaip mažai tai galima pritaikyti ypač mažiems vaikams, ir netgi tiems, kurie lanko mokyklas. Namuose mokomi vaikai atrodo sugeba ramiau sėdėti susirinkime ir jiems pavyksta geriau dalyvauti. Tačiau, bet kuriuo atveju laikui bėgant namų bažnyčia tikrai tampa kaip viena šeima. Kūdikiai keliauja iš rankų į rankas ir būna visų globojami, 4-5 metų vaikai ir kiti dalyvauja, deda rankas, meldžiasi už žmones kaip vienoje didelėje šeimoje, ir bet kokie išblaškymai susirinkimo metu tampa nereikšmingais ir mažai pastebimais.
Paaugliai galėtų dalyvauti kartu su suaugusiais, dalyvauti diskusijoje ir maldoje. Kai kurios namų bažnyčios gali norėti turėti atskiras paauglių bažnyčias, kurios renkasi arba tuo pačiu laiku kaip suaugusieji, arba galbūt trečiadienio vakare, arba kurią kitą savaitės dieną.
Daugelis mūsų, kurie esame Charizmatinio atsinaujinimo produktas 1960-aisiais, pradžioje buvome lavinami paauglių ir jaunimo maldos susirinkimuose, iš esmės namų bažnyčioje. Nieko nėra geriau kaip leisti, kad paaugliams vadovautų paaugliai Viešpatyje! (Kad būtų viskas teisėta jūs gal būt norėsite turėti kokį vieną suaugusį ar panašiai jų susirinkimuose).
10) Kaip iš tiesų atrodo namų bažnyčių susirinkimai?
CWOWI tipiškas namų bažnyčios susirinkimas vyksta sekmadienio ryte. Mes paskyrėme sekmadienio rytą susirinkimui dėl mūsų kultūros ypatumų. Amerikoje sekmadienio rytas yra laikas skirtas bažnyčios susirinkimui. Anksčiau mes turėjome CWOWI narių susirinkimus ketvirtadienio vakare, bet žmonės eidavo sekmadienį dar į kitos bažnyčios susirinkimus, o ketvirtadienį ateidavo į namų bažnyčią. Tai buvo priežastimi konflikto tarp jų ir sekmadienio susirinkimo pastoriaus. Todėl mes perkėlėme susirinkimą į sekmadienio rytą, nors to nereikalaujame iš kitų. Kiekviena bažnyčia laisvai apsisprendžia, kada daryti susirinkimą priklausomai nuo jų miesto bažnyčios kultūros.
Sekmadienio ryte mes pradedame 10 valandą. Apie pusę valandos žmonės renkasi, sveikinasi, bendrauja. Apie 10.30 lyderis pradeda klausinėti apie maldos poreikius ir padėkos liudijimus. Po to mes paprastai meldžiamės už poreikius ir jeigu reikia už individus. Ir pabaiga priklauso nuo poreikių. Kartais būdavo, kad mes nepradėdavome nuo maldų už poreikius ir matydavome, kaip veikdavo dovanos. Mes sekame Viešpaties vedimu.
Po maldos seka garbinimo laikas, lyderis iš karto pradeda mokyti arba prasideda Biblijos studijos. Tai priklauso nuo to, kaip lyderis jaučia, kad yra vedamas, ir nuo jo individualių dovanų. Mokytojas dažnai iš karto pradeda mokyti, ir baigia garbinimu, arba mažai laiko skiria garbinimui. Kiti gal būt įjungs CD grotuvą, paprašys, kad kas nors vestų garbinimą gitara ar klavišiniu instrumentu. Yra buvę, kad mes nieko kito nedarydavome, o tik garbinome. Tai vyksta skirtingai. Kartais lyderis turi kažką, kuo nori pasidalinti, arba atsiveria ir žiūri, kaip Viešpats veda tą kartą.
Dažnai būna lengvų užkandžių, jei nėra numatytas bendras valgymas. Mes planuojame vaišes kiekvieno mėnesio pirmą sekmadienį, bet dažnai žmonės atsineša maisto ir kitomis dienomis.
Dažnai viskas tęsiasi iki 12 ar 13 valandos, nors kai vaišinamės, mes bandome pabaigti bendrą susirinkimą 11.30 ar panašiai ir tuomet tiesiog vaišintis, bendrauti ir melstis, kai reikia. Dažnai, pokalbių metu per priešpiečius iškyla poreikiai, todėl įprasta matyti žmones pakylančius nuo priešpiečių stalo ir susiburiančius melstis.
Kadangi bažnyčia tai yra žmonės ir mes esame bažnyčia, ar mes garbiname Viešpatį, ar kartu valgome priešpiečius, išlieka galimybė tarnauti ir priimti tarnavimą.
11) Kaip parenkami lyderiai sekančiam susirinkimui?
Klausimas yra iš dviejų dalių: kas nori priimti į savo namus susirinkimą ir kas vadovaus? Kartais namų šeimininkas ir lyderis yra tas pats asmuo. Kitais atvejais vienas kažkas priima svečius, o kitas vadovauja. Kai bažnyčia tik prasideda gali būti tik keli žmonės, kurie turi pakankamai žinių ir yra subrendę vesti susirinkimą. Bet po kelių mėnesių brandos ir žinių lygis pakyla ir visi gali vadovauti susirinkimui.
Mes stengiamės turėti omenyje 1 Kor 14,6, kad vadovavimas gali pasireikšti įvairiomis formomis. Paulius sakė, kad jiems nebūtų naudos, jei jis neskelbtų: apreiškimo (kažko, ką Dievas jam parodė), pažinimo (Dievo kelių pažinimo ir savo asmeninio patyrimo), pranašavimo (tarnavimo Šventosios Dvasios dovanomis) arba doktrinos (mokymo).
Taigi, vienas lyderis gali būti linkęs daugiau laiko skirti maldai ir leisti plaukti Dvasios dovanoms. Kitas, gali turėti mokymą, kuriuo nori pasidalinti, o dar kitas gali norėti pasidalinti liudijimu, arba tuo, ką Dievas daro jo/jos gyvenime.
Mes stengiamės susitarti kiekvieno mėnesio pirmą sekmadienį bendro valgymo metu, kas priims svečius ir kas vadovaus. Jokių problemų su svečių priėmimu, ieškome savanorių. Dažnai tai nusprendžiama po to, kai du, trys žmonės patvirtinami, kada jie nori vadovauti.
Mes nepritariame tokiai tvarkai, kai nėra jokio lyderio. Kartais pasitaiko, kad nebūna mokymo nei darbotvarkės, ir atrodo, kad Viešpats vadovauja – žmonės plaukia Dvasios dovanose, arba vyksta garbinimas Dvasioje, bet skaitant Naująjį Testamentą aišku, kad visada būdavo lyderis.
Yra tokia srovė namų bažnyčių judėjime, kurie mano, kad nei vienas neturi vadovauti, kad visa darbotvarkė priklauso nuo Jėzaus. Mes sutinkame, kad Viešpats yra ir nustato darbotvarkę, bet mes tikime, kad Viešpats nori judėti per malonę (-es), kurią davė Kūnui. Štai kodėl Paulius pasakė 1 Kor 14,6, kad „Jums nebus naudinga, jeigu aš neskelbsiu jums apreiškimo, pranašystės, pažinimo, doktrinos“. Paulius nemokė juos, kad nereikia lyderio, priešingai, jis pripažįsta, kad Dievas veikia per Savo dovanas patikėtas Jo žmonėms.
Mes niekada nematome Jėzaus, nei kurio kito Apaštalų darbuose ar laiškuose, skatinančio susirinkimą, kuriame nėra nei vieno atsakingo už jį. Štai kodėl mes prašome, kad kas nors vestų susirinkimą, o tai reiškia, kad jis yra atsakingas už tai, kad susirinkimas vyktų pagal Viešpaties valią.
12) Kaip mes šloviname ir garbiname?
Tai priklauso nuo narių dovanų, bet dažnai lyderis paprašys, kad kuris nors atsineštų įrašą arba pravestų garbinimą. Kartais nėra nei įrašo/CD, nei muzikos ir garbinimas vyksta, kai giedamos žinomos giesmės arba giedama kalbomis. Kitais kartais gali būti, kad yra kas nors sugebantis groti muzikos instrumentu. Mes pastebėjome, kad paprastai nesvarbu ar garbinama su įrašu, CD, ar su gyvu akompanimentu, nes tikras garbinimas kyla iš žmogaus dvasios, taigi tikslas yra sukurti atmosferą, kurioje galėtų kilti tikras garbinimas.
13) Kaip mes švenčiame Viešpaties vakarienę?
Mes tai darome įvairiais būdais. Naudojame duonos kepalus ir sultis, ir tai būna atskira valgymo dalis. Taip pat duona ir sultys tuoj pat po bendro valgymo, prisimenant, kad pirma Viešpaties Vakarienė buvo tikras valgymas, o ne atskiras ritualas. Kaip dažnai mes švenčiame Viešpaties Vakarienę? Tai priklauso nuo širdies noro.
14) Kas atsitinka, kai jums reikia dalintis, arba kokio dydžio turi būti namų bažnyčia?
Mes supratome, kad 8-12 žmonių yra pačios geriausios dinamiškiausios grupės. Kai bažnyčia išauga virš 15 ar daugiau žmonių, poreikiai nėra taip gerai atsakomi ir tarpusavio ryšiai nėra tokie stiprūs. Kai tik bažnyčia išauga iki 15, visi jaučia, kad pasikeitė dinamika. Tuomet, kai visiems tampa aiškus poreikis, reikia padiskutuoti apie naujos bažnyčios įkūrimą. Mūsų taktika, kad nei vienas neturi pradėti vienas pats. Krūvis neturi kristi ant vieno. 2-3 viengungių grupė, arba 2 ar daugiau poros gali pradėti naujos bažnyčios susirinkimą.
Pastebėjau, kad kai jūs kontempliuojate namų bažnyčių idėją, atsiranda noras įkurti bažnyčią kuo greičiau ir bet kokiu būdu. Bet realybė yra tokia, kad tarpusavio santykiais paremta krikščionybė yra labai organiška, ir bažnyčios įsteigimas, pasidalinimas, yra labai natūralūs dalykai ir plaukia natūraliai iš draugystės santykių.